Kodėl skautėms reikšminga M. K. Čiurlionio žmona Sofija?

1930 – 1936 m. Sofija (M. K. Čiurlionio žmona) užėmė vyriausiosios Lietuvos skaučių vadės pareigas. Ji paliko gilius pėdsakus ir Skaučių Seserijoje. Jos autoriteto dėka sustiprėjo Skaučių Sąjūdis, iki tol buvęs Skautų Brolijos šešėlyje, išaugo ir pasiruošė savarankiškai veiklai. Ne be jos įtakos skautės taip gražiai pasirodė 1933 m. Skautų Sąskrydyje Palangoje. Ji buvo vyriausia vadovė ir viršininkė nuostabiai gražiai suruoštos Antrosios Tautinės Stovyklos.

Kada prasidėjo LSS atkūrimo užuomazgos?

1945 m. Vokietijoje.

Lietuviai skautai, iš tėvynės pasitraukę  į Vokietiją, ėmėsi iniciatyvos atkurti skautus. Vasarą Lietuvių Raudonasis kryžius Tuebingene, prancūzų okupacinėje zonoje, pakvietė skautams atkurti organizacinę komisiją. Liepos 12 d. dr. Vytautas Čepas Detmolde sukvietė anglų okupuotos zonos skautų vadų pasitarimą , sudarė laikiną LSS vadiją ir išleido aplinkraštį skautiškų vienetų steigimo reikalu. Liepos 26 d. Oldenburge suformuotas pirmasis išeivijoje lietuvių skautų vienetas – mišri „Kunigaikščio Margio“ draugovė.

Kaip vadinosi skautų organizacija 1919-06-27 – 1924-09-19 laikotarpiu Lietuvoje?

Lietuvių vyčių asociacija (1919-06-27–1924-09-19)

Lietuvos skautų asociacija (1924-09-20–1930-09-30)

Lietuvos skautų sąjunga (1930-10-01–1940-07-18)

1919-06-27 Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje įregistruotuose Lietuvos paspirties vyčių (skautų) draugijos įstatuose įrašyta, kad ši draugija ir kitos skautų organizacijos (skiltys, draugovės) sudaro Lietuvių vyčių asociaciją. Asociacijai vadovavo Lietuvos valstybės skautų šefas ir Vytijos taryba.

Kas yra vyresnieji skautai?

Vyresnieji skautai – tai 18 m. ir vyresni Lietuvos skautų sąjungos nariai, paprastai nustatytą laikotarpį išbuvę ir skautais, ir prityrusiais skautais. Vyresnieji skautai broliai vadinami skautais vyčiais, sesės – vyresniosiomis skautėmis, vyresnieji jūrų skautai vadinami – būdžiais, o jūrų skautės- gintarėmis. Jie turi savo tvarką, taisykles ir labai įdomiomis tradicijomis. Kiekvieno skauto(ės), prityrusio skauto(ės) siekis yra anksčiau ar vėliau, po netrumpo kandidatavimo į vyresniuosius skautus laikotarpio prisijungti prie jų ir duoti skauto vyčio/vyresniosios/būdžių/gintarių skautės Įžodį.

Šie skautai iš kitų išsiskiria daugybe dalykų – nuo gilesnio ir išsamesnio skautybės suvokimo ir taikymo, visiškai kitokios veiklos, paslaptingų ir neskelbiamų tradicijų, stovyklavimo tik skautų vyčių/vyresniųjų skaučių pastovyklėje (jei vyresnysis skautas nevadovauja kitiems), iki kaklaraiščio spalvos – skautą vytį galima atpažinti iš violetinės spalvos kaklaraiščio ir dešinėje rankoje laikomos dvišakės lazdos. Vyresniąją skautę – iš šviesiai mėlynos spalvos kaklaraiščio. Būdžiai nešioja mėlynos spalvos šlipsą, o gintarės – juodą kaklaraištį su prisektu gintaru.

Skautininkai

Skautininkai – tai ilgamečiai Lietuvos skautų sąjungos nariai, puikiai suprantantys skautybę, darbą organizacijoje, vadovaujantys Lietuvos skautų sąjungos tuntams, kitiems vienetams, priimantys sprendimus Lietuvos skautų sąjungos Taryboje ir Vadijoje (Skautininkai sudaro didžiausią Tarybos dalį). Tai – savotiškas organizacijos elitas, žmonės, Įžodžio metu pasižadėję dirbti Skautybės labui. Skautininką galima atpažinti iš sodrios žalios spalvos kaklaraiščio, kuris yra užrišamas davus skautininko Įžodį, kurį savo ruožtu turi teisę duoti tik tie pilnamečiai skautai, kurie Lietuvos skautų sąjungos Tarybos pirmijos nutarimu yra pakeliami į skautininkus.

Kas yra suaugę skautai?

Suaugę skautai – tai Lietuvos skautų sąjungos nariai, į organizaciją atėję jau būdami pilnamečiais, taip pat šis skautavimas skirtas tiems LSS nariams, kurie jau sukakę 21-ių, bet nėra vyresnieji skautai arba Skautininkai.

Būsimasis suaugęs skautas turi susipažinti ir žinoti esminius skautybės principus, skautų istoriją, žinoti Lietuvos skautų sąjungos struktūrą, veiklos metodus. Suorganizavęs nedidelį renginį su skautais, ar kitaip prisidėjęs prie Lietuvos skautų sąjungos veiklos jis turi teisę duoti Suaugusio skauto Įžodį: „Brangindamas(a) savo garbę aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, dirbti Skautybės labui ir vykdyti skautų(čių) Įstatus“. Davusiajam Įžodį užrišamas žalios spalvos kaklaraištis su geltonos spalvos apvadu.

Šis kaklaraištį dėvi Lietuvos skautų sąjungoje dirbantys savanoriai, taip pat suaugę žmonės, norintys būti skautų vadovais ar siekti vyresniojo skautavimo – tapimo skautu vyčiu arba vyresniąja skaute.

Kas yra patyrę skautai?

Patyrę skautai – tai ne jaunesni kaip 14 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai. Šie skautai yra tikras pavyzdys jaunesniesiems skautams ir skautams – gerokai pažengę į priekį, mokantys daugybę dalykų, visada šaunūs, pasitempę skautai, dėvintys vyšninės spalvos kaklaraiščius. Šie skautai stovyklose jau gali būti jaunesniųjų globėjais ir vadovais žaidimuose, mokymuose ar kitoje veikloje.

Patyrę skautai skautauja ne tik gamtoje – jie pradeda susipažinti su darbu visuomeninėje organizacijoje, dalyvauja mokymuose ir seminaruose, patys pradeda mokytis organizuoti skautišką veiklą – žygius, stovyklas ir kt.

Šie skautai taip pat veikia skiltimis, vadovaujant skiltininkui. Kiekvienas jų, prieš tapdamas patyrusiu skautu, yra bent dvejus metus buvęs skautu. Patyrę skautai laikomi būsimaisiais vadovais, jų veikla palaipsniui artinama prie vadovavimo kitiems, jaunesniems skautams.

Tapti patyrusiu skautu nėra lengva – reikia ne tik bent dvejus metus būti skautu, bet ir turėti pirmąjį patyrimo laipsnį, bent dvi skauto specialybes ir atitikti kitus reikalavimus. Patyrusio skauto Įžodis duodamas laikantis tradicijų, kurios žinomos tik patyrusiems skautams, ir tik jiems dalyvaujant.

Kas yra skautai?

Skautai – tai ne jaunesni kaip 11 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai. Skautai yra vienas pagrindinių Lietuvos skautų sąjungos ramsčių, organizacijos veiklos pagrindas. Jauni žmonės skatinami sužinoti, išmokti, siekti patyrimo stovyklaujant, mokantis skautamokslio, dainuojant prie laužo, einant į žygius, mokantis nebijoti sunkumų, ir viskuo domintis.

Kiekvienas naujai atėjęs žmogus, padedamas skiltininko susipažįsta su skautybe, išmoksta paaiškinti skautiško gyvenimo principus, praleidžia bent parą su skautais atvirame ore, ir tuomet duoda skauto Įžodį: „Brangindamas savo garbę aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų Įstatus“. Po jo kandidatui užrišamas geltonos spalvos kaklaraištis ir jis tampa tikru skautu, turinčiu teisę dėvėti skauto uniformą, ženkliuką ir kaklaraištį.
Skautų Įžodyje paprastai dalyvauja tik skautai; jis rengiamas pagal vieneto (draugovės) tradicijas.

Skautai veikia susibūrę į skiltis, kurioms priklauso 4-7 skautai. Skilčiai vadovauja pačių skautų iš savo tarpo išrinktas skiltininkas, padedamas paskiltininko. Kiekviena skiltis stengiasi visada būti kartu, ugdyti save kaip komandą, gilinti žinias gaunant vis aukštesnį Patyrimo laipsnį (Lietuvos skautų sąjungos skautai skautavimo metu turi pasiekti Trečiąjį, Antrąjį ir Pirmąjį patyrimo laipsnius), įgyti kuo daugiau patyrimo ir pasiekti kiekvieno skauto tikslą – tapti Prityrusiu skautu.

Kas yra jaunesnieji skautai?

Jaunesnieji skautai – tai 6 – 10m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai.

Padedami vyresniųjų skautų, jaunesnieji susipažįsta su skautavimu žaisdami, iškylaudami, stovyklaudami gamtoje ir patirdami daugybę nuotykių.

Naujai atėję būsimieji jaunesnieji skautai išmoksta daugybę įdomių ir svarbių dalykų: skautamokslio, žaidimų; kurį laiką pabuvę kandidatais, susipažinę su jaunesniųjų skautų Įstatais:

  1. Jaunesnysis skautas (-ė) klauso savo vadovo (vadovės).
    2.    Jaunesnysis skautas (-ė) stengiasi būti geras(-a).

Būsimieji Jaunesnieji skautai gamtoje arba įžymioje istorinėje vietoje, dalyvaujant visai draugovei, taip pat tėveliams ar globėjams, stovėdami šalia Lietuvos Trispalvės, iškilmingai saliutuodami Jaunesniojo skauto saliutu duoda Jaunesniojo skauto Įžodį: „Aš pasižadu stengtis mylėti Dievą, Tėvynę ir kas dieną padaryti po gerąjį darbelį“. Tada kandidatui užrišamas Jaunesniojo skauto kaklaraištis ir jis tampa tikru jaunesniuoju skautu.

Jaunesnieji skautai vadinasi: Jaunesnieji skautai – vilkiukai, jaunesniosios skautės – paukštytės, jaunesnieji jūrų skautai – bebriukai, jaunesniosios jūrų skautės – ūdrytės.

Kokia yra skautų vieneto sistema?

Skiltis

Skiltis – yra mažiausias skautų vienetas, sudarytas iš 4 – 10 skautų. Skilčiai vadovauja skiltininkas, paprastai išrenkamas iš pačios skilties narių tarpo.

Skilties pavadinimas dažniausia būna iš gyvūnų, augalų, medžių pavadinimų. Ir jie savo simboliką išsiuvinėja ant savo skilties gairelės.

Draugovė

Draugovė – pagrindinis skautų vienetas. Ją sudaro nuo 2 iki 7 skilčių (esant reikalui ir daugiau), vadovauja draugininkas, padedamas adjutanto (draugovės štabo viršininko). Draugovės štabą sudaro skiltininkai, draugininko adjutantas ir draugininkas. Lietuvos skautų sąjungoje yra atskiros vaikinų (brolių) ir merginų (sesių) skiltys, o draugovės gali būti mišrios.

Draugovių pavadinimai sudaromi iš garbingų vietovių pavadinimų ar žymių žmonių.

Tuntas

Tuntas yra skautų vienetas, kurį turi sudaryti bent dvi draugovės. Vadovauja tuntininkas, padedamas adjutanto. Tunto štabą sudaro draugininkai, tuntininko adjutantas ir tuntininkas. Visiems vadovams stengiamasi suteikti kuo daugiau savarankiškumo, atsakomybės už savo programinę veiklą

Vyr.sesių židinys.

Skautų vyčių būrelis.

Ką reiškia skautų pošūkis „Budėk!“?

Skautas stengiasi būti visad pasiruošęs atlikti savo pareigas. Jis pasiruošia, įprasdamas tiksliai klausyti savo vadovo įsakymų, išmokdamas tinkamai elgtis įvairiomis aplinkybėmis, apgalvodamas, ką daryti ištikus kuriai nelaimei. Skautas stengiasi išugdyti ir sustiprinti savo sveikatingumą, jėgas ir patvarą, reikalingas jo pareigoms tinkamai atlikti. Skautui yra didelė gėda, jeigu, dėl nesusiorientavimo ar dėl nemokėjimo elgtis, jis neatlieka savo pareigos.

Kas yra skautas, skautybė?

Apibrėžiant vienu sakiniu skautas – tai žmogus, gyvenąs skautybės dėsniais, besilaikantis skautų įstatų, įsakymų ir davęs skauto įžodį, kitaip tariant, save auklėjantis pagal skautų įkūrėjo R.Baden-Powell’io principus asmuo. Skautai – tai multimilijoninis pasaulinis judėjimas, įkurtas XX a pradžioje.

Ką reiškia skautų šūkis?

Skautų šūkis „Dievui, Tėvynei ir Artimui

 

Skautas pripažįsta Dievą tikrai esant ir stengiasi jį arčiau pažinti iš apreiškimo ir iš Dievo kūrinio – pasaulio. Skautas būtinai priklauso kuriai nors bažnyčiai ir sąžiningai atlieka visas jos uždedamas pareigas. Būdamas ištikimas savo tikybai, skautas gerbia ir kitas, skirtingas tikybas.

Skautas yra ištikimas savo Tėvynei Lietuvai, jis žino esąs lietuvis. Jis žino Lietuvos istoriją, stengiasi kuo geriau mokėti ir savųjų tarpe naudoti tik lietuvių kalbą. Skautas žino tautos papročius, kovas dėl laisvės, stengiasi Lietuvai visu kuo padėti ir svetimųjų tarpe kelti gerą lietuvių vardą. Savo gyvenamame krašte jis klauso įstatymų ir teisėtos to krašto valdžios ir atlieka visas tų įstatymų uždedamas pareigas.

Skautas visada stengiasi padėti kitiems žmonėms, jei tik juos ištinka kuri nelaimė, nežiūrėdamas jų tautybės, tikybos, rasės, užsiėmimo, ir iš to nelaukdamas sau jokio atlyginimo.

Ką simbolizuoja skautų saliutas?

Mažojo skauto saliuto reikšmė: trys pirštai reiškia skautų šūkio simboliką : „Dievui, Tėvynei ir Artimui“. Nykščio ir mažojo pirštuko suglaudimas reiškia, kad didesnis brolis (sesė) globoja mažesnįjį.

saliutas2 saliutas3 saliutas