Skautiškos terminologijos atsiradimas

Skautiškos terminologijos atsiradimas

Jono Jablonskio pagalba

Pradžioje Vilniaus skautai vartojo mano sukurtas lietuviškas komandas. 1918-12-09 buvo išspausdintas Apsaugos štabo leidinėlis “Pėstininkų rikiuotės komandos ir terminai”. Tuoj pradėjom vartoti nustatytas komandas: dabok, žingine ženk, atgal ženk, dešinėn (kairėn) žvelka arba suk, pirmais antrais skaičiuok, į dvi eiles stok, ir t.t.
1918 m. rudenį skautinių įvardų reikalais kreipiausi į rašomosios lėtuvių kalbos tėvą Joną Jablonskį- Rygiškių Joną. Voroneže padėdavau R.J. lietuvių kalbos žodyno korteles tvarkyti, diktuojamus straipsnius rašyti ir kt. Vilniuje R.J. liepė man surašyti skautinius įvardus rusų, lenkų, anglų kalbomis ir siūlomus lietuviškos atitikmenis, kurių tinkamesnius jis, apsvarstęs po aiškinimų, patvirtino arba geresnius pasiūlė, naujus sukūrė. Štai: skautas, skautė, skautininkas-ė, skiltis, skiltininkas-ė, draugovė, draugininkas-ė, tuntas, tuntininkas-ė, sueiga, šūkis, budėk, įžodis bei įžadas, iškyla, žvalginėjimas, selinimas, žvalgyba, palapinė, lapinė, laužas, draugovės būklas, kyščiojimas (fechtavimas,- eiti kyščiom) ir t.t. Skautiškai auklybai pavadinti Jablonskis pasiūlė: skautybė, skautystė, skautysta.
Jablonskiui paaiškinau, jog skautų dešimyis, draugija, susirinkimas nenusako ypatingos skautiškos paskirties ir pobūdžio. Pvz. skautų draugija yra savotiškai tvarkomas, valdomas ir drausmingas vienos idėjos draugų sambūtis, kurs nors savo pobūdžiu skiriasi nuo visuomeninės draugijos. Skautija yra riteriškas savanorių sambūris. Todėl skautų susirinkimas ypatingo (draugiško, broliško, demokratiško ir kartu kariško) pobūdžio.
Išklausęs aiškinimų, kalbinių naujadarų kūrėjas užsimerkė ir pradėjo garsiai galvoti. Džiaugsmingai surašiau naują žodyną. Kiek atsimenu, jis ėmė šitaip aiškinti: „Tai ne šiaip sau susirinkimas, bet sueiga… Žinai, kas yra apelsinas. Vienas vaisius. Nulupęs jį ir išskirstęs dalimis, gausi skiltis. Kiekvieną skiltį sudaro atskirų narvelių junginys. Skiltis būtų pagrindinis jūsų, skautų, vienetas… Keturios skiltys sudaro didesnį vienetą. Sakoma: mūsų susirinko visas tuntas… Taip, jam gali vadovauti tuntininkas… Kaip atskiros minėto vaisiaus skiltys sudaro apelsiną, taip ir šešios ar aštuonios skautų skiltys gali sudaryti didesnį vienetą- draugovę… Kaip sakai, skautai skiriasi nuo paprastos draugijos ir net nuo kareivių kuopos, tad jiems tiktų draugovė… Tai bendro tikslo siekiančių draugų, bendraminčių ir vienos idėjos brolių vienetas. Skautai yra draugai ir broliai vienas kitam, sąmoningi, tvarkingi ir drausmingi. Tokiems vadovauja, juos moko, auklėja ir valdo vyresnysis jų draugas, broils ir vadovas. Tegu skautų draugovei vadovauja draugininkas… Skautus auklėti, mokyti ir jiems vadovauti tegali tiktai skautybės žinovas, jų auklėtojas ir vadovas, kaip siūlai- skautininkas… Sakai, sutikę skautai vienas kitą sveikina savitu būdu. Ir jų vadovai sušunka, primindami skautų pareigą… Būk pasiruošęs savo įžodį vykdyti! Tai yra jūsų šūkis: „Budėk“.“
Rugiškių Jonas daugiausia buvo atkreipęs dėmesio į lenkiškų įvardų kilmę bei darybą ir pasinaudojo pavyzdžiu, ka.: družna- draugovė, družynowy- draugininkas, czuwaj- budėk. Jo sūnūs buvo skautai: Jonas- Vilniuje, Liudas- Kaune.

Šaltinis: P. Jurgėlos „Lietuviškoji skautija“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *