Skautybės pradžia pasaulyje

1899-1902 metais vyko būrų karas. Kariavo Didžioji Britanija su dviem Pietų Afrikos respublikomis – Oranžija ir Transvaliu. Būrai apsiautė Mafekingo miestą. Miesto įgulai vadovavo pulkininkas Robertas Baden Powellis (1857-1941). Apsiaustam miestui ginti kariuomenės nepakako. Todėl pulkininkas surinko miesto berniukų savanorių kuopą. Juos aprengė tam tikra uniforma, pamokė rikiuotės. Ši kuopa ėmė vykdyti įvairias užduotis: išnešiodavo laiškus, įsakymus, pranešimus, atnešdavo kariams šovinių, maisto, nugabendavo sužeistuosius į ligoninę, eidavo į žvalgybą. Po karo Robertas Baden Powellis, pakeltas į generolus, grįžo į Angliją. Čia jis 1907 metais surengė pirmąją skautų (angl. scout – žvalgas) stovyklą, kurioje dalyvavo 20 berniukų. Generolas sudarė praktiškojo jaunimo auklėjimo sistemą – skautystę. 1908 metais išėjo jo knyga Skautystė berniukams (Scouting for Boys). Skautų judėjimas greit išplito ir tarp mergaičių. 1909-1910 metais įkurtos skaučių grupės. Greitai skautų judėjimas iš Anglijos persimetė į jos kolonijas bei kitas valstybes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *