Skautų įstatai ir įsakymai

Skautų įstatai. Įsakymai

 

Skautų įstatai:

  1. Skautas tiesus ir laikosi savo žodžio,
    2. Skautas ištikimas Dievui ir Tėvynei,
    3. Skautas naudingas ir padeda artimui,
    4. Skautas – draugas savo artimui ir brolis kitam skautui,
    5. Skautas mandagus ir riteriškas,
    6. Skautas – gamtos draugas,
    7. Skautas klusnus savo tėvams ir vyresnybei,
    8. Skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties,
    9. Skautas taupus,
    10. Skautas blaivus ir skaistus savo mintyse, žodžiuose ir veiksmuose.

 

Skaučių įstatai:

  1. Skautė tiesi ir laikosi savo žodžio,
    2. Skautė ištikima Dievui ir Tėvynei,
    3. Skautė naudinga ir padeda artimui,
    4. Skautė – draugė savo artimui ir sesė kitai skautei,
    5. Skautė mandagi ir kukli,
    6. Skautė – gamtos draugė,
    7. Skautė klusni savo tėvams ir vyresnybei,
    8. Skautė linksma, susivaldo ir nenustoja vilties,
    9. Skautė taupi,
    10. Skautė blaivi ir skaisti savo mintyse, žodžiuose ir veiksmuose.

 

 

Geležinis skautų (-čių) įstatas
Skautas (-ė) sąžiningai atlieka visas savo pareigas.

Įsakymai

 

  1. Nelauk iš kitų nieko, bet visada duok pats ką gali.
    2. Gyvenk Tėvynei ir žmonijai, ir būk gamtos ir gyvulių draugas.
    3. Būk riteris, neturtingųjų ir silpnųjų gynėjas ir tiesaus kelio sekėjas.
    4. Stiprink savo kūną ir sielą ir šveisk protą.
    5. Tebūnie tavo valia kaip temple tampriais įtempta.
    6. Sek skautų patrioną Šv. Jurgį naikink piktą pasaulyje, o pirmiausia pačiam savyje.
    7. Tebūnie tavo pirmoji mintis apie kitus, o tik antroji apie save.
    8. Auk į viršų kaip galingas ąžuolas, bet nesilenk žemyn kaip vergšlenas gluosnis.
    9. Būk rytoj geresnis, negu šiandien esi ir negu vakar buvai.
    10. Turėk dievą širdy ir atmink pošūkį „Budėk !“.

 

Skauto įžodis

„Brangindamas (-a) savo garbę, aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų įstatus.“

 

Įstatų paaiškinimai

 

Pirmasis skautu įstatas reiškia, kad skautas nevogs, nesukčiaus, nemeluos, neapgaudinės ir netoleruos tų, kurie taip daro. Skautas laikysis principo: „Pažadėjai – mirk, bet ištesėk!“.

Antrasis įstatas anaiptol nereiškia, kad skautas būtinai privalo tikėti į Dievą. Skautais gali būti visų religijų atstovai, gali tikėti į savo dievą, nesvarbu, ar tai bus Kristus, ar Jahve, ar Perkūnas, ar Krišna, ar Alachas, Būda, ar dar kitoks vardas. Skautas gali būti ir laisvamanis, bet turi tikėti į ką nors gerą, kad ir į Gėrį. Taipogi skautas turi mylėti savo Tėvynę ir darbais prisidėti prie jos gerovės.

Trečiasis įstatas reiškia, kad skautas turi dirbti ir padėti tiems, kam to reikia. Tačiau yra griežta taisyklė: SKAUTAI NĖRA PASIUNTINIŲ ORGANIZACIJA, KUR KIEKVIENAS GALI PASKAMBINTI, KAI Į STOTĮ REIKIA NUGABENTI LAGAMINĄ. Skautai padeda bėdos ištiktiems žmonėms.

Ketvirtasis įstatas pasako dar vieną esminį skautybės principą – kad visi multimilijoninio skautų judėjimo nariai vienas kitam yra sesės ir broliai, kurie sveikindamiesi paduoda kairę ranką, o dešine saliutuoja. Ir tai nėra tuščias dalykas. Skautininkas, kunigas ir misionierius Antanas Saulaitis pasakodavo tokį atsitikimą:“ Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, „šokinėjimo per salas“ metu, t.y. kai amerikiečiai vieną po kitos atiminėjo japonų užkariautas Ramiojo vandenyno salas, vieno mūšio metu buvo sunkiai sužeistas ir atitrūko nuo dalinio amerikiečių karys. Nusilpęs jis gulėjo džiunglėse ir staiga pamatė ateinantį japonų kareivį. Amerikietis (kuris buvo skautas), įsitikinęs, kad bus nušautas, panoro prieš mirtį pasaliutuoti skautiškuoju saliutu. Taip ir padarė. Japonas, tai pamatęs, labai nustebo, tučtuojau metė ginklą į šoną, išsitraukė vaistinėlę, sutvarstė priešo žaizdas, atsistojo, atsakė amerikiečiui skautišku saliutu, apsisuko ir dingo džiunglėse. Pasirodo, jis irgi buvo skautas.“

Šis atsitikimas ir parodė, koks svarbus dalykas yra šis skautybės principas.

Penktasis įstatas reiškia, kad skautas yra džentelmenas, o skautė – būtent mandagi ir kukli. Tik jokiu būdu ne drovi.

Šeštasis įstatas sako, kad skautai be svarbaus reikalo nekerta medžių, nelaužo ir nenaikina, neteršia nieko, kas gyva.

Septintasis įstatas reiškia, kad skautas turi gerbti ir klausyti tėvų bei savo vado nurodymų, kad būtų galima normaliai ir tvarkingai veikti.

Labai svarbus yra aštuntasis įstatas. Skautas yra taupus. Jis taupo, saugo ir prižiūri viską – pinigus, drabužius, batus, savo amuniciją, daiktus ir t.t. BET: skautas nėra šykštus. Turėdamas savo sutaupytų dalykų jis, reikalui esant, gali efektyviau padėti bėdos ištiktam žmogui.

Devintąjį įstatą puikiai galėtų pailiustruoti R. Baden – Powell‘io mintis, galbūt credo: „Niekada nesakyk, kad eis miręs, kol nesi miręs.“, bei istorija apie dvi varles: Kartą dvi varlės įkrito į grietinės puodą. Viena pasakė: „Tokio vandens nesu mačiusi, mums nepavyks išsikapstyti.“, ir nuskendo. Kita nusprendė lengvai nepasiduoti, malėsi toje grietinėje, kol galų gale pajuto, kad stovi ant sviesto gniužulo!“.

Dešimtasis įstatas yra ypač reikalingas šiais laikais. „Apsirūkęs“ bei neretai pavartojantis alkoholį ar kitus svaigalus žmogus niekada nebus geras žvalgas. O žodis „scout“ juk reiškia „žvalgas“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *